- pie
- 1 piẽ (dial.) praep. I. apie. 1. su acc. nurodant vietą, aplink kurią kas vyksta ar yra: Pie pirkią savas laukas Zt. Jų pie namus būna Dv. Pie langą jūsį vaikščiojom Lz. Musė zvanina pie ausį Zt. Ir klauso: kas grabojasi pie duris Grv. 2. su acc. nurodant, kieno aplinkoje kas yra ar vyksta: Pie mus neregėt Lz. Pie mus žmonės gerai gyvena Kli. Nėr čia pie mus tokių daugiau Str. Koki žagarai auga pie jus? Lz. 3. su acc. nurodant daiktą ar asmenį, į kurį nukreipta kalba, mintis: Ką sakė pie obeles? Lz. Mes ūtarinom pie jos bočius Zt. Pie tuos raštus dudeno Dv. Pie moteris pasakysiu Švnč. Pie manę nepamirš' (nepamiršk) Lz. Sekmė pie tris seseris Dv. Mes nieko pie kitus nežinom, tik pie savo bėdas Ml. Kap susrinko par mus žmones, kap ėmė pint pie vainą!.. Grv. Užmiršo pie tą arkliuką Aru47. Pie plūgus, pie ratus surašėm Str. 4. su acc. nurodant apytikrį laiką: Pie Kalėdas adventuos dvylika vilkų ėmė staugt Švnč. Pie Velykas Vlk. Pie aušarą Dv. 5. su acc. ir nom. nurodant apytikrį kiekį: Pie penkis ežerus čia yra Str. Vyresnė ana metų pie dvejis Zt. Pie penkiolika bus daiktų Dv. Pie dvi valandi mušėsi Dv. Tokių pie dešim saėdė Zt. Pie aštuoni pūdai bus Zt. Pie trys metai bus Zt. Daktarų bit pie septyni Zt. Pie pusė dienos gulėjau Zt. II. prie. 1. su acc., gen., instr. nurodant vietą, daiktą, arti kurio kas yra ar vyksta: Mes gyvenam pie medžią (mišką) Lz. Voveruškos auga pie kelelius, pie takelius Aps. Ana stovi pie kraštą Lz. Žėba (varlė) pie vandenį būsta Zt. Ežerai pie Sudervė̃s Ker. Kaplonas sakė: būk pie bažnyčiai Zt. Žukauščina pie Pagiriais Zt. 2. su acc., dat. ir gen. nurodant veiksmo kryptį artyn prie ko: Iš to daikto ugnys paspylė pie žemę Lz. Akėčios [medinės] pie akmenį užsikliudžia Grv. Pakaušį prisdaužė pie akmenį Grv. Pie žemei dukart kap sviedė ir ažudaužė Lz. 3. su acc. nurodant darbo objektą: Darbo yra pie audimą Btrm. 4. su gen. nurodant objektą, su kuriuo kas glaudžiai susijęs: Anys prijunkę pie savo [papročių] Zt.
Dictionary of the Lithuanian Language.